pranašas

prãnašas sm. (3^b), prãnašas, -ė smob. (1) Dk 1. K, Up, Vdk kas ką praneša, pranešėjas, skelbėjas: Prãnašas praneša, kad anuodu atvažiuo[ja] J. Jau grįžta pranašaĩ, tuoj parvažiuos ir veseilia Nmn. Ir prijojau pusę kelio ir sutinku pranašėlį. – Labs ryts vakars, pranašėli, beg su gera naujynėle? JD1233. | prk.: Augymė ta yra pranašu pavasario P. Nelaimės prãnašas NdŽ. Jau pasrodė pranašaĩ (pirmieji grybai) – gerai digs grybai Mrc. 2. būsimų, nežinomų dalykų, ateities numatytojas, skelbėjas: Pranašė būk apreiškusi, jog ana (Perkūno bažnyčia) tvers lig pat pabangos pagonijos S.Dauk. ^ Nė vienas pranašas nėra malonus savo tėviškėje (sunkiausia būti pripažintam savųjų) rš. 3. SPI69, SD290, R, K bažn. Dievo siųstas, įkvėptas asmuo, kuris aiškina Dievo valią, skelbia būsimus dalykus: Viešpatie, pranašus tavo užmušė, altorius tavo sugriovė GNPvR11,3. Liuteris ir su visa harda sava yra falšyvi prãnašai DP205. Jiemus netikėkit, už netikrus pranašus turėkit PK122–123. Aaronas, tavo brolis, bus tau praraku (paraštėje pranašu) BB2Moz7,1. Sūnus dangaus Pono atejo ... pagalei pranašų raštą Mž450. Apie visa ką bylojo prãnašai DP190. Motina jo stojos prãnaše DP462. Izajošiup prãnašiep Dievas ant žydų skundžias DP620. Kelsis ... falšyvi pranašaĩ ir duos ženklus didžius DP372. | Ir išpildysis visi daiktai, kurie parašyti yra prãnašuosemp (pranašų knygose) apie sūnų žmogaus DP103. Bernelis gimęs esti, pranašai (pranašų žodžiai) ižsipildė per jo užgimimą PK152.